Įdarbinimas

Vadovaudamasis JT Konvencijos nuostatomis LNF laikosi
 pozicijos, kad valstybė turi skatinti žmonių su negalia 
įdarbinimą atviroje darbo rinkoje. Lietuvoje veikianti įdarbinimo sistema juos nukreipia į segreguojančias įmones, kuriose žmonių su negalia integracija yra ribota.

Kita riboto darbingumo žmonių įdarbinimo politikos yda – siauras pagalbos paslaugų spektras ieškant darbo ir jau darbo vietoje, kur turintiems negalią kyla daugiausiai iššūkių. Iki šiol Lietuvoje žmonių su negalia įdarbinimas buvo paremtas darbo užmokesčio subsidijavimo priemone, kuri yra labai brangi, užtikrina tik menkos dalies šios grupės narių įdarbinimą ir nukreipta į darbdavio rėmimą, o ne darbuotojo su negalia kvalifikacijos kėlimą ir darbinių įgūdžių stiprinimą. Subsidijai pasibaigus, žmogus su negalia paprastai atleidžiamas, o suteiktos paslaugos, kvalifikacijos kėlimas įgalintų išlikti darbo rinkoje.

Lietuvoje yra 164 000 darbingo amžiaus žmonių su negalia, iš jų dirba tik 27 procentai. Didžioji dalis dirbančiųjų tiek atviroje darbo rinkoje , tiek segreguojančiose įmonėse – lengvos ir vidutinės negalios žmonės. Sudėtingiausia įsidarbinti turintiems dar sunkesnę negalią (vadinamąją pirmąją grupę) – jų darbo rinkoje tik apie 1000. Nors segreguojančios įmonės visame pasaulyje yra kuriamos būtent pačios sunkiausios negalios žmonėms, Lietuvoje vadinamosios socialinės įmonės tokių žmonių beveik nepriima net valstybei numačius aukštą darbo užmokesčio subsidiją.
2017 metais socialinėms įmonėms, įdarbinusioms beveik 6000 darbuotojų su negalia, valstybė skyrė 35 milijonus eurų paramos, kuri panaudota beveik vien darbo užmokesčio subsidijai. Atviroje darbo rinkoje dirba apie 40 tūkst. žmonių su negalia, bet jų darbdaviai tais pačiais metais dalijosi tik 3,5 mln. paramą.
Būtina peržiūrėti egzistuojantį darbingumo nustatymą, kuris tiesiogiai susijęs su paramos darbo rinkoje sistema. Iki šiol darbingumo nustatymas remiasi beveik vien medicininiais kriterijais, o socialiniai veiksniai vertinami nepakankamai. Ne tik pati negalia, bet ir žmogaus išsilavinimas, darbo pobūdis (jei dirba), gyvenamoji vieta, galimų negalios kompensavimo priemonių pasiekiamumas apibrėžia, kokios konkrečios pagalbos reikia darbo vietoje. LNF laikosi pozicijos, kad darbingumas turi būti vertinamas individualiai, atsižvelgiant ir į socialinius veiksnius bei numatant reikalingas pagalbos priemones (pavyzdžiui, darbo vietos pritaikymą, pavėžėjimą, kompensacinę techniką, kvalifikacijos kėlimą ar kt.), kad negalia turėtų kuo mažiau įtakos žmogaus darbingumui.
LNF veiksmai žmonių su negalia įdarbinimo srityje
  • Nuo 2018 m. LNF aktyviai bendradarbiauja su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei Užimtumo tarnyba, teikdamas siūlymus Socialinų įmonių ir Užimtumo įstatymams keisti;
  • LNF drauge su partneriais įgyvendina Europos socialinio fondo remiamą projektą, kuriuo siekia skatinti labiausiai segreguotų žmonių su negalia, gyvenančių ilgalaikės socialinės globos institucijose (pensionatuose), integraciją į darbo rinką.

Naujienos